pažadinamu

Taip pat žr.: pažadinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažadinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažadinamas, mot. g. pažadinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinamas	pažadinami	pažadinama	pažadinamos	pažadinama	-
kilm.	pažadinamo	pažadinamų	pažadinamos	pažadinamų	-	-
naud.	pažadinamam	pažadinamiems	pažadinamai	pažadinamoms	-	-
gal.	pažadinamą	pažadinamus	pažadinamą	pažadinamas	-	-
įnag.	pažadinamu	pažadinamais	pažadinama	pažadinamomis	-	-
viet.	pažadinamame	pažadinamuose	pažadinamoje	pažadinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinamasis	pažadinamieji	pažadinamoji	pažadinamosios	-	-
kilm.	pažadinamojo	pažadinamųjų	pažadinamosios	pažadinamųjų	-	-
naud.	pažadinamajam	pažadinamiesiems	pažadinamajai	pažadinamosioms	-	-
gal.	pažadinamąjį	pažadinamuosius	pažadinamąją	pažadinamąsias	-	-
įnag.	pažadinamuoju	pažadinamaisiais	pažadinamąja	pažadinamosiomis	-	-
viet.	pažadinamajame	pažadinamuosiuose	pažadinamojoje	pažadinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažadinamas, mot. g. pažadinama.

pažadinamu

1. tas, kurį pažadina

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---