pašalinta

Taip pat žr.: pašalintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pašalinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pašalintas, mot. g. pašalinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pašalintas	pašalinti	pašalinta	pašalintos	pašalinta	-
kilm.	pašalinto	pašalintų	pašalintos	pašalintų	-	-
naud.	pašalintam	pašalintiems	pašalintai	pašalintoms	-	-
gal.	pašalintą	pašalintus	pašalintą	pašalintas	-	-
įnag.	pašalintu	pašalintais	pašalinta	pašalintomis	-	-
viet.	pašalintame	pašalintuose	pašalintoje	pašalintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pašalintasis	pašalintieji	pašalintoji	pašalintosios	-	-
kilm.	pašalintojo	pašalintųjų	pašalintosios	pašalintųjų	-	-
naud.	pašalintajam	pašalintiesiems	pašalintajai	pašalintosioms	-	-
gal.	pašalintąjį	pašalintuosius	pašalintąją	pašalintąsias	-	-
įnag.	pašalintuoju	pašalintaisiais	pašalintąja	pašalintosiomis	-	-
viet.	pašalintajame	pašalintuosiuose	pašalintojoje	pašalintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pašalintas.
• Skiemenys: pa-ša-lin-ta

pašalinta

1. ta, kurią pašalino

Etimologija

<= pašalinti, pašalina, pašalino

---