pūtęs

Taip pat žr.: pūtės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pūtęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pūtęs, mot. g. pūtusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pūtęs	pūtę	pūtusi, pūtus	pūtusios	-	pūtę
kilm.	pūtusio	pūtusių	pūtusios	pūtusių	-	-
naud.	pūtusiam	pūtusiems	pūtusiai	pūtusioms	-	-
gal.	pūtusį	pūtusius	pūtusią	pūtusias	-	-
įnag.	pūtusiu	pūtusiais	pūtusia	pūtusiomis	-	-
viet.	pūtusiame	pūtusiuose	pūtusioje	pūtusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pūtusysis	pūtusieji	pūtusioji	pūtusiosios	-	-
kilm.	pūtusiojo	pūtusiųjų	pūtusiosios	pūtusiųjų	-	-
naud.	pūtusiajam	pūtusiesiems	pūtusiajai	pūtusiosioms	-	-
gal.	pūtusįjį	pūtusiuosius	pūtusiąją	pūtusiąsias	-	-
įnag.	pūtusiuoju	pūtusiaisiais	pūtusiąja	pūtusiosiomis	-	-
viet.	pūtusiajame	pūtusiuosiuose	pūtusiojoje	pūtusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pūtusi.
• Skiemenys: pū-tęs

pūtęs

1. tas kuris pūtė

Etimologija

<= pūsti, pučia, pūtė

---