nuvaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišinęs, mot. g. nuvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinęs	nuvaišinę	nuvaišinusi, nuvaišinus	nuvaišinusios	-	nuvaišinę
kilm.	nuvaišinusio	nuvaišinusių	nuvaišinusios	nuvaišinusių	-	-
naud.	nuvaišinusiam	nuvaišinusiems	nuvaišinusiai	nuvaišinusioms	-	-
gal.	nuvaišinusį	nuvaišinusius	nuvaišinusią	nuvaišinusias	-	-
įnag.	nuvaišinusiu	nuvaišinusiais	nuvaišinusia	nuvaišinusiomis	-	-
viet.	nuvaišinusiame	nuvaišinusiuose	nuvaišinusioje	nuvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinusysis	nuvaišinusieji	nuvaišinusioji	nuvaišinusiosios	-	-
kilm.	nuvaišinusiojo	nuvaišinusiųjų	nuvaišinusiosios	nuvaišinusiųjų	-	-
naud.	nuvaišinusiajam	nuvaišinusiesiems	nuvaišinusiajai	nuvaišinusiosioms	-	-
gal.	nuvaišinusįjį	nuvaišinusiuosius	nuvaišinusiąją	nuvaišinusiąsias	-	-
įnag.	nuvaišinusiuoju	nuvaišinusiaisiais	nuvaišinusiąja	nuvaišinusiosiomis	-	-
viet.	nuvaišinusiajame	nuvaišinusiuosiuose	nuvaišinusiojoje	nuvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišinęs, mot. g. nuvaišinusi.

nuvaišinusiųjų

1. tas, kuris nuvaišino

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---