nuvaišinsimu

Taip pat žr.: nuvaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišinsimas, mot. g. nuvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinsimas	nuvaišinsimi	nuvaišinsima	nuvaišinsimos	nuvaišinsima	-
kilm.	nuvaišinsimo	nuvaišinsimų	nuvaišinsimos	nuvaišinsimų	-	-
naud.	nuvaišinsimam	nuvaišinsimiems	nuvaišinsimai	nuvaišinsimoms	-	-
gal.	nuvaišinsimą	nuvaišinsimus	nuvaišinsimą	nuvaišinsimas	-	-
įnag.	nuvaišinsimu	nuvaišinsimais	nuvaišinsima	nuvaišinsimomis	-	-
viet.	nuvaišinsimame	nuvaišinsimuose	nuvaišinsimoje	nuvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinsimasis	nuvaišinsimieji	nuvaišinsimoji	nuvaišinsimosios	-	-
kilm.	nuvaišinsimojo	nuvaišinsimųjų	nuvaišinsimosios	nuvaišinsimųjų	-	-
naud.	nuvaišinsimajam	nuvaišinsimiesiems	nuvaišinsimajai	nuvaišinsimosioms	-	-
gal.	nuvaišinsimąjį	nuvaišinsimuosius	nuvaišinsimąją	nuvaišinsimąsias	-	-
įnag.	nuvaišinsimuoju	nuvaišinsimaisiais	nuvaišinsimąja	nuvaišinsimosiomis	-	-
viet.	nuvaišinsimajame	nuvaišinsimuosiuose	nuvaišinsimojoje	nuvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišinsimas, mot. g. nuvaišinsima.

nuvaišinsimu

1. tas, kurį nuvaišins

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---