nuvaišindavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišindavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišindavęs, mot. g. nuvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišindavęs	nuvaišindavę	nuvaišindavusi, nuvaišindavus	nuvaišindavusios	-	nuvaišindavę
kilm.	nuvaišindavusio	nuvaišindavusių	nuvaišindavusios	nuvaišindavusių	-	-
naud.	nuvaišindavusiam	nuvaišindavusiems	nuvaišindavusiai	nuvaišindavusioms	-	-
gal.	nuvaišindavusį	nuvaišindavusius	nuvaišindavusią	nuvaišindavusias	-	-
įnag.	nuvaišindavusiu	nuvaišindavusiais	nuvaišindavusia	nuvaišindavusiomis	-	-
viet.	nuvaišindavusiame	nuvaišindavusiuose	nuvaišindavusioje	nuvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišindavusysis	nuvaišindavusieji	nuvaišindavusioji	nuvaišindavusiosios	-	-
kilm.	nuvaišindavusiojo	nuvaišindavusiųjų	nuvaišindavusiosios	nuvaišindavusiųjų	-	-
naud.	nuvaišindavusiajam	nuvaišindavusiesiems	nuvaišindavusiajai	nuvaišindavusiosioms	-	-
gal.	nuvaišindavusįjį	nuvaišindavusiuosius	nuvaišindavusiąją	nuvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nuvaišindavusiuoju	nuvaišindavusiaisiais	nuvaišindavusiąja	nuvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nuvaišindavusiajame	nuvaišindavusiuosiuose	nuvaišindavusiojoje	nuvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišindavęs, mot. g. nuvaišindavusi.

nuvaišindavusiajam

1. tas, kuris nuvaišindavo

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---