nuvaišinamąją

Taip pat žr.: nuvaišinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišinamas, mot. g. nuvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinamas	nuvaišinami	nuvaišinama	nuvaišinamos	nuvaišinama	-
kilm.	nuvaišinamo	nuvaišinamų	nuvaišinamos	nuvaišinamų	-	-
naud.	nuvaišinamam	nuvaišinamiems	nuvaišinamai	nuvaišinamoms	-	-
gal.	nuvaišinamą	nuvaišinamus	nuvaišinamą	nuvaišinamas	-	-
įnag.	nuvaišinamu	nuvaišinamais	nuvaišinama	nuvaišinamomis	-	-
viet.	nuvaišinamame	nuvaišinamuose	nuvaišinamoje	nuvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinamasis	nuvaišinamieji	nuvaišinamoji	nuvaišinamosios	-	-
kilm.	nuvaišinamojo	nuvaišinamųjų	nuvaišinamosios	nuvaišinamųjų	-	-
naud.	nuvaišinamajam	nuvaišinamiesiems	nuvaišinamajai	nuvaišinamosioms	-	-
gal.	nuvaišinamąjį	nuvaišinamuosius	nuvaišinamąją	nuvaišinamąsias	-	-
įnag.	nuvaišinamuoju	nuvaišinamaisiais	nuvaišinamąja	nuvaišinamosiomis	-	-
viet.	nuvaišinamajame	nuvaišinamuosiuose	nuvaišinamojoje	nuvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišinamas, mot. g. nuvaišinama.

nuvaišinamąją

1. ta, kurią nuvaišina

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---