nuvaišiną

Taip pat žr.: nuvaišina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišinantis, mot. g. nuvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinąs, nuvaišinantis	nuvaišiną, nuvaišinantys	nuvaišinanti	nuvaišinančios	-	nuvaišiną
kilm.	nuvaišinančio	nuvaišinančių	nuvaišinančios	nuvaišinančių	-	-
naud.	nuvaišinančiam	nuvaišinantiems, nuvaišinantiem	nuvaišinančiai	nuvaišinančioms, nuvaišinančiom	-	-
gal.	nuvaišinantį	nuvaišinančius	nuvaišinančią	nuvaišinančias	-	-
įnag.	nuvaišinančiu	nuvaišinančiais	nuvaišinančia	nuvaišinančiomis	-	-
viet.	nuvaišinančiame, nuvaišinančiam	nuvaišinančiuose, nuvaišinančiuos	nuvaišinančioje, nuvaišinančioj	nuvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinantysis	nuvaišinantieji	nuvaišinančioji	nuvaišinančiosios	-	-
kilm.	nuvaišinančiojo	nuvaišinančiųjų	nuvaišinančiosios	nuvaišinančiųjų	-	-
naud.	nuvaišinančiajam	nuvaišinantiesiems	nuvaišinančiajai	nuvaišinančiosioms	-	-
gal.	nuvaišinantįjį	nuvaišinančiuosius	nuvaišinančiąją	nuvaišinančiąsias	-	-
įnag.	nuvaišinančiuoju	nuvaišinančiaisiais	nuvaišinančiąja	nuvaišinančiosiomis	-	-
viet.	nuvaišinančiajame	nuvaišinančiuosiuose	nuvaišinančiojoje	nuvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišinantis, mot. g. nuvaišinanti.

nuvaišiną

1. tas, kuris nuvaišina

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---