nustebinanti

Taip pat žr.: nustebinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nustebinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebinantis, mot. g. nustebinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinąs, nustebinantis	nustebiną, nustebinantys	nustebinanti	nustebinančios	-	nustebiną
kilm.	nustebinančio	nustebinančių	nustebinančios	nustebinančių	-	-
naud.	nustebinančiam	nustebinantiems, nustebinantiem	nustebinančiai	nustebinančioms, nustebinančiom	-	-
gal.	nustebinantį	nustebinančius	nustebinančią	nustebinančias	-	-
įnag.	nustebinančiu	nustebinančiais	nustebinančia	nustebinančiomis	-	-
viet.	nustebinančiame, nustebinančiam	nustebinančiuose, nustebinančiuos	nustebinančioje, nustebinančioj	nustebinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinantysis	nustebinantieji	nustebinančioji	nustebinančiosios	-	-
kilm.	nustebinančiojo	nustebinančiųjų	nustebinančiosios	nustebinančiųjų	-	-
naud.	nustebinančiajam	nustebinantiesiems	nustebinančiajai	nustebinančiosioms	-	-
gal.	nustebinantįjį	nustebinančiuosius	nustebinančiąją	nustebinančiąsias	-	-
įnag.	nustebinančiuoju	nustebinančiaisiais	nustebinančiąja	nustebinančiosiomis	-	-
viet.	nustebinančiajame	nustebinančiuosiuose	nustebinančiojoje	nustebinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebinantis.
• Skiemenys: nus-te-bi-nan-ti

nustebinanti

1. ta, kuri nustebina

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---