nustebinamu

Taip pat žr.: nustebinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nustebinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebinamas, mot. g. nustebinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinamas	nustebinami	nustebinama	nustebinamos	nustebinama	-
kilm.	nustebinamo	nustebinamų	nustebinamos	nustebinamų	-	-
naud.	nustebinamam	nustebinamiems	nustebinamai	nustebinamoms	-	-
gal.	nustebinamą	nustebinamus	nustebinamą	nustebinamas	-	-
įnag.	nustebinamu	nustebinamais	nustebinama	nustebinamomis	-	-
viet.	nustebinamame	nustebinamuose	nustebinamoje	nustebinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinamasis	nustebinamieji	nustebinamoji	nustebinamosios	-	-
kilm.	nustebinamojo	nustebinamųjų	nustebinamosios	nustebinamųjų	-	-
naud.	nustebinamajam	nustebinamiesiems	nustebinamajai	nustebinamosioms	-	-
gal.	nustebinamąjį	nustebinamuosius	nustebinamąją	nustebinamąsias	-	-
įnag.	nustebinamuoju	nustebinamaisiais	nustebinamąja	nustebinamosiomis	-	-
viet.	nustebinamajame	nustebinamuosiuose	nustebinamojoje	nustebinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebinamas, mot. g. nustebinama.

nustebinamu

1. tas, kurį nustebina

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---