nusivaišinusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišinusioji (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišinęs, mot. g. nusivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinęs	nusivaišinę	nusivaišinusi, nusivaišinus	nusivaišinusios	-	nusivaišinę
kilm.	nusivaišinusio	nusivaišinusių	nusivaišinusios	nusivaišinusių	-	-
naud.	nusivaišinusiam	nusivaišinusiems	nusivaišinusiai	nusivaišinusioms	-	-
gal.	nusivaišinusį	nusivaišinusius	nusivaišinusią	nusivaišinusias	-	-
įnag.	nusivaišinusiu	nusivaišinusiais	nusivaišinusia	nusivaišinusiomis	-	-
viet.	nusivaišinusiame	nusivaišinusiuose	nusivaišinusioje	nusivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinusysis	nusivaišinusieji	nusivaišinusioji	nusivaišinusiosios	-	-
kilm.	nusivaišinusiojo	nusivaišinusiųjų	nusivaišinusiosios	nusivaišinusiųjų	-	-
naud.	nusivaišinusiajam	nusivaišinusiesiems	nusivaišinusiajai	nusivaišinusiosioms	-	-
gal.	nusivaišinusįjį	nusivaišinusiuosius	nusivaišinusiąją	nusivaišinusiąsias	-	-
įnag.	nusivaišinusiuoju	nusivaišinusiaisiais	nusivaišinusiąja	nusivaišinusiosiomis	-	-
viet.	nusivaišinusiajame	nusivaišinusiuosiuose	nusivaišinusiojoje	nusivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišinęs, mot. g. nusivaišinusi.

nusivaišinusioji

1. ta, kuri nusivaišino

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---