nusivaišintoją

Taip pat žr.: nusivaišintoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nusivaišintoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nusivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintojas	nusivaišintojai
kilm.	nusivaišintojo	nusivaišintojų
naud.	nusivaišintojui	nusivaišintojams
gal.	nusivaišintoją	nusivaišintojus
įnag.	nusivaišintoju	nusivaišintojais
viet.	nusivaišintojuje	nusivaišintojuose
šauksm.	nusivaišintojau	nusivaišintojai

• žr. pagr. f. nusivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nusivaišintoja.

nusivaišintoją

1. tas, kuris nusivaišina

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nusivaišintoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nusivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintoja	nusivaišintojos
kilm.	nusivaišintojos	nusivaišintojų
naud.	nusivaišintojai	nusivaišintojoms
gal.	nusivaišintoją	nusivaišintojas
įnag.	nusivaišintoja	nusivaišintojomis
viet.	nusivaišintojoje	nusivaišintojose
šauksm.	nusivaišintoja	nusivaišintojos

• žr. pagr. f. nusivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišintojas.

nusivaišintoją

1. ta, kuri nusivaišina

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---