nusivaišintinų

Taip pat žr.: nusivaišintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišintinas, mot. g. nusivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintinas	nusivaišintini	nusivaišintina	nusivaišintinos	nusivaišintina	-
kilm.	nusivaišintino	nusivaišintinų	nusivaišintinos	nusivaišintinų	-	-
naud.	nusivaišintinam	nusivaišintiniems	nusivaišintinai	nusivaišintinoms	-	-
gal.	nusivaišintiną	nusivaišintinus	nusivaišintiną	nusivaišintinas	-	-
įnag.	nusivaišintinu	nusivaišintinais	nusivaišintina	nusivaišintinomis	-	-
viet.	nusivaišintiname	nusivaišintinuose	nusivaišintinoje	nusivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintinasis	nusivaišintinieji	nusivaišintinoji	nusivaišintinosios	-	-
kilm.	nusivaišintinojo	nusivaišintinųjų	nusivaišintinosios	nusivaišintinųjų	-	-
naud.	nusivaišintinajam	nusivaišintiniesiems	nusivaišintinajai	nusivaišintinosioms	-	-
gal.	nusivaišintinąjį	nusivaišintinuosius	nusivaišintinąją	nusivaišintinąsias	-	-
įnag.	nusivaišintinuoju	nusivaišintinaisiais	nusivaišintinąja	nusivaišintinosiomis	-	-
viet.	nusivaišintinajame	nusivaišintinuosiuose	nusivaišintinojoje	nusivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišintinas, mot. g. nusivaišintina.

nusivaišintinų

1. tas, dėl kurio reikia nusivaišinti

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---