nusivaišinsiančiu

Taip pat žr.: nusivaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišinsiantis, mot. g. nusivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinsiąs, nusivaišinsiantis	nusivaišinsią, nusivaišinsiantys	nusivaišinsianti	nusivaišinsiančios	-	nusivaišinsią
kilm.	nusivaišinsiančio	nusivaišinsiančių	nusivaišinsiančios	nusivaišinsiančių	-	-
naud.	nusivaišinsiančiam	nusivaišinsiantiems, nusivaišinsiantiem	nusivaišinsiančiai	nusivaišinsiančioms, nusivaišinsiančiom	-	-
gal.	nusivaišinsiantį	nusivaišinsiančius	nusivaišinsiančią	nusivaišinsiančias	-	-
įnag.	nusivaišinsiančiu	nusivaišinsiančiais	nusivaišinsiančia	nusivaišinsiančiomis	-	-
viet.	nusivaišinsiančiame, nusivaišinsiančiam	nusivaišinsiančiuose, nusivaišinsiančiuos	nusivaišinsiančioje, nusivaišinsiančioj	nusivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinsiantysis	nusivaišinsiantieji	nusivaišinsiančioji	nusivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	nusivaišinsiančiojo	nusivaišinsiančiųjų	nusivaišinsiančiosios	nusivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	nusivaišinsiančiajam	nusivaišinsiantiesiems	nusivaišinsiančiajai	nusivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	nusivaišinsiantįjį	nusivaišinsiančiuosius	nusivaišinsiančiąją	nusivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	nusivaišinsiančiuoju	nusivaišinsiančiaisiais	nusivaišinsiančiąja	nusivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	nusivaišinsiančiajame	nusivaišinsiančiuosiuose	nusivaišinsiančiojoje	nusivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišinsiantis, mot. g. nusivaišinsianti.

nusivaišinsiančiu

1. tas, kuris nusivaišins

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---