nusivaišindavusiu

Taip pat žr.: nusivaišindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišindavęs, mot. g. nusivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišindavęs	nusivaišindavę	nusivaišindavusi, nusivaišindavus	nusivaišindavusios	-	nusivaišindavę
kilm.	nusivaišindavusio	nusivaišindavusių	nusivaišindavusios	nusivaišindavusių	-	-
naud.	nusivaišindavusiam	nusivaišindavusiems	nusivaišindavusiai	nusivaišindavusioms	-	-
gal.	nusivaišindavusį	nusivaišindavusius	nusivaišindavusią	nusivaišindavusias	-	-
įnag.	nusivaišindavusiu	nusivaišindavusiais	nusivaišindavusia	nusivaišindavusiomis	-	-
viet.	nusivaišindavusiame	nusivaišindavusiuose	nusivaišindavusioje	nusivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišindavusysis	nusivaišindavusieji	nusivaišindavusioji	nusivaišindavusiosios	-	-
kilm.	nusivaišindavusiojo	nusivaišindavusiųjų	nusivaišindavusiosios	nusivaišindavusiųjų	-	-
naud.	nusivaišindavusiajam	nusivaišindavusiesiems	nusivaišindavusiajai	nusivaišindavusiosioms	-	-
gal.	nusivaišindavusįjį	nusivaišindavusiuosius	nusivaišindavusiąją	nusivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nusivaišindavusiuoju	nusivaišindavusiaisiais	nusivaišindavusiąja	nusivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nusivaišindavusiajame	nusivaišindavusiuosiuose	nusivaišindavusiojoje	nusivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišindavęs, mot. g. nusivaišindavusi.

nusivaišindavusiu

1. tas, kuris nusivaišindavo

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---