nusivaišinančiąja

Taip pat žr.: nusivaišinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišinantis, mot. g. nusivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinąs, nusivaišinantis	nusivaišiną, nusivaišinantys	nusivaišinanti	nusivaišinančios	-	nusivaišiną
kilm.	nusivaišinančio	nusivaišinančių	nusivaišinančios	nusivaišinančių	-	-
naud.	nusivaišinančiam	nusivaišinantiems, nusivaišinantiem	nusivaišinančiai	nusivaišinančioms, nusivaišinančiom	-	-
gal.	nusivaišinantį	nusivaišinančius	nusivaišinančią	nusivaišinančias	-	-
įnag.	nusivaišinančiu	nusivaišinančiais	nusivaišinančia	nusivaišinančiomis	-	-
viet.	nusivaišinančiame, nusivaišinančiam	nusivaišinančiuose, nusivaišinančiuos	nusivaišinančioje, nusivaišinančioj	nusivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinantysis	nusivaišinantieji	nusivaišinančioji	nusivaišinančiosios	-	-
kilm.	nusivaišinančiojo	nusivaišinančiųjų	nusivaišinančiosios	nusivaišinančiųjų	-	-
naud.	nusivaišinančiajam	nusivaišinantiesiems	nusivaišinančiajai	nusivaišinančiosioms	-	-
gal.	nusivaišinantįjį	nusivaišinančiuosius	nusivaišinančiąją	nusivaišinančiąsias	-	-
įnag.	nusivaišinančiuoju	nusivaišinančiaisiais	nusivaišinančiąja	nusivaišinančiosiomis	-	-
viet.	nusivaišinančiajame	nusivaišinančiuosiuose	nusivaišinančiojoje	nusivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišinantis, mot. g. nusivaišinanti.

nusivaišinančiąja

1. ta, kuri nusivaišina

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---