nusivaišinamas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišinamas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišinamas, mot. g. nusivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinamas	nusivaišinami	nusivaišinama	nusivaišinamos	nusivaišinama	-
kilm.	nusivaišinamo	nusivaišinamų	nusivaišinamos	nusivaišinamų	-	-
naud.	nusivaišinamam	nusivaišinamiems	nusivaišinamai	nusivaišinamoms	-	-
gal.	nusivaišinamą	nusivaišinamus	nusivaišinamą	nusivaišinamas	-	-
įnag.	nusivaišinamu	nusivaišinamais	nusivaišinama	nusivaišinamomis	-	-
viet.	nusivaišinamame	nusivaišinamuose	nusivaišinamoje	nusivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinamasis	nusivaišinamieji	nusivaišinamoji	nusivaišinamosios	-	-
kilm.	nusivaišinamojo	nusivaišinamųjų	nusivaišinamosios	nusivaišinamųjų	-	-
naud.	nusivaišinamajam	nusivaišinamiesiems	nusivaišinamajai	nusivaišinamosioms	-	-
gal.	nusivaišinamąjį	nusivaišinamuosius	nusivaišinamąją	nusivaišinamąsias	-	-
įnag.	nusivaišinamuoju	nusivaišinamaisiais	nusivaišinamąja	nusivaišinamosiomis	-	-
viet.	nusivaišinamajame	nusivaišinamuosiuose	nusivaišinamojoje	nusivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nusivaišinama.
• Skiemenys: nu-si-vai-ši-na-mas

nusivaišinamas

1. tas, kurį nusivaišina

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---