nusiginčytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiginčytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiginčytas, mot. g. nusiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčytas	nusiginčyti	nusiginčyta	nusiginčytos	nusiginčyta	-
kilm.	nusiginčyto	nusiginčytų	nusiginčytos	nusiginčytų	-	-
naud.	nusiginčytam	nusiginčytiems	nusiginčytai	nusiginčytoms	-	-
gal.	nusiginčytą	nusiginčytus	nusiginčytą	nusiginčytas	-	-
įnag.	nusiginčytu	nusiginčytais	nusiginčyta	nusiginčytomis	-	-
viet.	nusiginčytame	nusiginčytuose	nusiginčytoje	nusiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčytasis	nusiginčytieji	nusiginčytoji	nusiginčytosios	-	-
kilm.	nusiginčytojo	nusiginčytųjų	nusiginčytosios	nusiginčytųjų	-	-
naud.	nusiginčytajam	nusiginčytiesiems	nusiginčytajai	nusiginčytosioms	-	-
gal.	nusiginčytąjį	nusiginčytuosius	nusiginčytąją	nusiginčytąsias	-	-
įnag.	nusiginčytuoju	nusiginčytaisiais	nusiginčytąja	nusiginčytosiomis	-	-
viet.	nusiginčytajame	nusiginčytuosiuose	nusiginčytojoje	nusiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiginčytas, mot. g. nusiginčyta.
• Skiemenys: nu-si-gin-čy-tu

nusiginčytu

1. tas, kurį nusiginčijo

Etimologija

<= nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---