nusiginčijusiaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiginčijusiaisiais (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiginčijęs, mot. g. nusiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčijęs	nusiginčiję	nusiginčijusi, nusiginčijus	nusiginčijusios	-	nusiginčiję
kilm.	nusiginčijusio	nusiginčijusių	nusiginčijusios	nusiginčijusių	-	-
naud.	nusiginčijusiam	nusiginčijusiems	nusiginčijusiai	nusiginčijusioms	-	-
gal.	nusiginčijusį	nusiginčijusius	nusiginčijusią	nusiginčijusias	-	-
įnag.	nusiginčijusiu	nusiginčijusiais	nusiginčijusia	nusiginčijusiomis	-	-
viet.	nusiginčijusiame	nusiginčijusiuose	nusiginčijusioje	nusiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčijusysis	nusiginčijusieji	nusiginčijusioji	nusiginčijusiosios	-	-
kilm.	nusiginčijusiojo	nusiginčijusiųjų	nusiginčijusiosios	nusiginčijusiųjų	-	-
naud.	nusiginčijusiajam	nusiginčijusiesiems	nusiginčijusiajai	nusiginčijusiosioms	-	-
gal.	nusiginčijusįjį	nusiginčijusiuosius	nusiginčijusiąją	nusiginčijusiąsias	-	-
įnag.	nusiginčijusiuoju	nusiginčijusiaisiais	nusiginčijusiąja	nusiginčijusiosiomis	-	-
viet.	nusiginčijusiajame	nusiginčijusiuosiuose	nusiginčijusiojoje	nusiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiginčijęs, mot. g. nusiginčijusi.
• Skiemenys: nu-si-gin-či-ju-siai-siais

nusiginčijusiaisiais

1. tas, kuris nusiginčijo

Etimologija

<= nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---