nusiginčijamojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiginčijamojo (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiginčijamas, mot. g. nusiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčijamas	nusiginčijami	nusiginčijama	nusiginčijamos	nusiginčijama	-
kilm.	nusiginčijamo	nusiginčijamų	nusiginčijamos	nusiginčijamų	-	-
naud.	nusiginčijamam	nusiginčijamiems	nusiginčijamai	nusiginčijamoms	-	-
gal.	nusiginčijamą	nusiginčijamus	nusiginčijamą	nusiginčijamas	-	-
įnag.	nusiginčijamu	nusiginčijamais	nusiginčijama	nusiginčijamomis	-	-
viet.	nusiginčijamame	nusiginčijamuose	nusiginčijamoje	nusiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčijamasis	nusiginčijamieji	nusiginčijamoji	nusiginčijamosios	-	-
kilm.	nusiginčijamojo	nusiginčijamųjų	nusiginčijamosios	nusiginčijamųjų	-	-
naud.	nusiginčijamajam	nusiginčijamiesiems	nusiginčijamajai	nusiginčijamosioms	-	-
gal.	nusiginčijamąjį	nusiginčijamuosius	nusiginčijamąją	nusiginčijamąsias	-	-
įnag.	nusiginčijamuoju	nusiginčijamaisiais	nusiginčijamąja	nusiginčijamosiomis	-	-
viet.	nusiginčijamajame	nusiginčijamuosiuose	nusiginčijamojoje	nusiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiginčijamas, mot. g. nusiginčijama.
• Skiemenys: nu-si-gin-či-ja-mo-jo

nusiginčijamojo

1. tas, kurį nusiginčija

Etimologija

<= nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---