nusigalvotą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusigalvotą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusigalvotas, mot. g. nusigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvotas	nusigalvoti	nusigalvota	nusigalvotos	nusigalvota	-
kilm.	nusigalvoto	nusigalvotų	nusigalvotos	nusigalvotų	-	-
naud.	nusigalvotam	nusigalvotiems	nusigalvotai	nusigalvotoms	-	-
gal.	nusigalvotą	nusigalvotus	nusigalvotą	nusigalvotas	-	-
įnag.	nusigalvotu	nusigalvotais	nusigalvota	nusigalvotomis	-	-
viet.	nusigalvotame	nusigalvotuose	nusigalvotoje	nusigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvotasis	nusigalvotieji	nusigalvotoji	nusigalvotosios	-	-
kilm.	nusigalvotojo	nusigalvotųjų	nusigalvotosios	nusigalvotųjų	-	-
naud.	nusigalvotajam	nusigalvotiesiems	nusigalvotajai	nusigalvotosioms	-	-
gal.	nusigalvotąjį	nusigalvotuosius	nusigalvotąją	nusigalvotąsias	-	-
įnag.	nusigalvotuoju	nusigalvotaisiais	nusigalvotąja	nusigalvotosiomis	-	-
viet.	nusigalvotajame	nusigalvotuosiuose	nusigalvotojoje	nusigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusigalvotas, mot. g. nusigalvota.
• Skiemenys: nu-si-gal-vo-tą

nusigalvotą

1. ta, kurią nusigalvojo

Etimologija

<= nusigalvoti, nusigalvoja, nusigalvojo <= nu- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---