nusiųsdavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiųsdavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiųsdavęs, mot. g. nusiųsdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųsdavęs	nusiųsdavę	nusiųsdavusi, nusiųsdavus	nusiųsdavusios	-	nusiųsdavę
kilm.	nusiųsdavusio	nusiųsdavusių	nusiųsdavusios	nusiųsdavusių	-	-
naud.	nusiųsdavusiam	nusiųsdavusiems	nusiųsdavusiai	nusiųsdavusioms	-	-
gal.	nusiųsdavusį	nusiųsdavusius	nusiųsdavusią	nusiųsdavusias	-	-
įnag.	nusiųsdavusiu	nusiųsdavusiais	nusiųsdavusia	nusiųsdavusiomis	-	-
viet.	nusiųsdavusiame	nusiųsdavusiuose	nusiųsdavusioje	nusiųsdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųsdavusysis	nusiųsdavusieji	nusiųsdavusioji	nusiųsdavusiosios	-	-
kilm.	nusiųsdavusiojo	nusiųsdavusiųjų	nusiųsdavusiosios	nusiųsdavusiųjų	-	-
naud.	nusiųsdavusiajam	nusiųsdavusiesiems	nusiųsdavusiajai	nusiųsdavusiosioms	-	-
gal.	nusiųsdavusįjį	nusiųsdavusiuosius	nusiųsdavusiąją	nusiųsdavusiąsias	-	-
įnag.	nusiųsdavusiuoju	nusiųsdavusiaisiais	nusiųsdavusiąja	nusiųsdavusiosiomis	-	-
viet.	nusiųsdavusiajame	nusiųsdavusiuosiuose	nusiųsdavusiojoje	nusiųsdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiųsdavęs, mot. g. nusiųsdavusi.

nusiųsdavusiojo

1. tas, kuris nusiųsdavo

Etimologija

<= nusiųsti, nusiunčia, nusiuntė

---