nurašytinu

Taip pat žr.: nurašytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nurašytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nurašytinas, mot. g. nurašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašytinas	nurašytini	nurašytina	nurašytinos	nurašytina	-
kilm.	nurašytino	nurašytinų	nurašytinos	nurašytinų	-	-
naud.	nurašytinam	nurašytiniems	nurašytinai	nurašytinoms	-	-
gal.	nurašytiną	nurašytinus	nurašytiną	nurašytinas	-	-
įnag.	nurašytinu	nurašytinais	nurašytina	nurašytinomis	-	-
viet.	nurašytiname	nurašytinuose	nurašytinoje	nurašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašytinasis	nurašytinieji	nurašytinoji	nurašytinosios	-	-
kilm.	nurašytinojo	nurašytinųjų	nurašytinosios	nurašytinųjų	-	-
naud.	nurašytinajam	nurašytiniesiems	nurašytinajai	nurašytinosioms	-	-
gal.	nurašytinąjį	nurašytinuosius	nurašytinąją	nurašytinąsias	-	-
įnag.	nurašytinuoju	nurašytinaisiais	nurašytinąja	nurašytinosiomis	-	-
viet.	nurašytinajame	nurašytinuosiuose	nurašytinojoje	nurašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nurašytinas, mot. g. nurašytina.

nurašytinu

1. tas, dėl kurio reikia nurašyti

Etimologija

<= nurašyti, nurašo, nurašė

---