nurašysima

Taip pat žr.: nurašysimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nurašysima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nurašysimas, mot. g. nurašysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašysimas	nurašysimi	nurašysima	nurašysimos	nurašysima	-
kilm.	nurašysimo	nurašysimų	nurašysimos	nurašysimų	-	-
naud.	nurašysimam	nurašysimiems	nurašysimai	nurašysimoms	-	-
gal.	nurašysimą	nurašysimus	nurašysimą	nurašysimas	-	-
įnag.	nurašysimu	nurašysimais	nurašysima	nurašysimomis	-	-
viet.	nurašysimame	nurašysimuose	nurašysimoje	nurašysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašysimasis	nurašysimieji	nurašysimoji	nurašysimosios	-	-
kilm.	nurašysimojo	nurašysimųjų	nurašysimosios	nurašysimųjų	-	-
naud.	nurašysimajam	nurašysimiesiems	nurašysimajai	nurašysimosioms	-	-
gal.	nurašysimąjį	nurašysimuosius	nurašysimąją	nurašysimąsias	-	-
įnag.	nurašysimuoju	nurašysimaisiais	nurašysimąja	nurašysimosiomis	-	-
viet.	nurašysimajame	nurašysimuosiuose	nurašysimojoje	nurašysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nurašysimas.
• Skiemenys: nu-ra-šy-si-ma

nurašysima

1. ta, kurią nurašys

Etimologija

<= nurašyti, nurašo, nurašė

---