nurašomu

Taip pat žr.: nurašomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nurašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nurašomas, mot. g. nurašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašomas	nurašomi	nurašoma	nurašomos	nurašoma	-
kilm.	nurašomo	nurašomų	nurašomos	nurašomų	-	-
naud.	nurašomam	nurašomiems	nurašomai	nurašomoms	-	-
gal.	nurašomą	nurašomus	nurašomą	nurašomas	-	-
įnag.	nurašomu	nurašomais	nurašoma	nurašomomis	-	-
viet.	nurašomame	nurašomuose	nurašomoje	nurašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašomasis	nurašomieji	nurašomoji	nurašomosios	-	-
kilm.	nurašomojo	nurašomųjų	nurašomosios	nurašomųjų	-	-
naud.	nurašomajam	nurašomiesiems	nurašomajai	nurašomosioms	-	-
gal.	nurašomąjį	nurašomuosius	nurašomąją	nurašomąsias	-	-
įnag.	nurašomuoju	nurašomaisiais	nurašomąja	nurašomosiomis	-	-
viet.	nurašomajame	nurašomuosiuose	nurašomojoje	nurašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nurašomas, mot. g. nurašoma.

nurašomu

1. tas, kurį nurašo

Etimologija

<= nurašyti, nurašo, nurašė

---