nurašiusi

Taip pat žr.: nurašiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nurašiusi (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nurašęs, mot. g. nurašiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašęs	nurašę	nurašiusi, nurašius	nurašiusios	-	nurašę
kilm.	nurašiusio	nurašiusių	nurašiusios	nurašiusių	-	-
naud.	nurašiusiam	nurašiusiems	nurašiusiai	nurašiusioms	-	-
gal.	nurašiusį	nurašiusius	nurašiusią	nurašiusias	-	-
įnag.	nurašiusiu	nurašiusiais	nurašiusia	nurašiusiomis	-	-
viet.	nurašiusiame	nurašiusiuose	nurašiusioje	nurašiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašiusysis	nurašiusieji	nurašiusioji	nurašiusiosios	-	-
kilm.	nurašiusiojo	nurašiusiųjų	nurašiusiosios	nurašiusiųjų	-	-
naud.	nurašiusiajam	nurašiusiesiems	nurašiusiajai	nurašiusiosioms	-	-
gal.	nurašiusįjį	nurašiusiuosius	nurašiusiąją	nurašiusiąsias	-	-
įnag.	nurašiusiuoju	nurašiusiaisiais	nurašiusiąja	nurašiusiosiomis	-	-
viet.	nurašiusiajame	nurašiusiuosiuose	nurašiusiojoje	nurašiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nurašęs.
• Skiemenys: nu-ra-šiu-si

nurašiusi

1. ta, kuri nurašė

Etimologija

<= nurašyti, nurašo, nurašė

---