nurašantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nurašantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nurašantis, mot. g. nurašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašąs, nurašantis	nurašą, nurašantys	nurašanti	nurašančios	-	nurašą
kilm.	nurašančio	nurašančių	nurašančios	nurašančių	-	-
naud.	nurašančiam	nurašantiems, nurašantiem	nurašančiai	nurašančioms, nurašančiom	-	-
gal.	nurašantį	nurašančius	nurašančią	nurašančias	-	-
įnag.	nurašančiu	nurašančiais	nurašančia	nurašančiomis	-	-
viet.	nurašančiame, nurašančiam	nurašančiuose, nurašančiuos	nurašančioje, nurašančioj	nurašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nurašantysis	nurašantieji	nurašančioji	nurašančiosios	-	-
kilm.	nurašančiojo	nurašančiųjų	nurašančiosios	nurašančiųjų	-	-
naud.	nurašančiajam	nurašantiesiems	nurašančiajai	nurašančiosioms	-	-
gal.	nurašantįjį	nurašančiuosius	nurašančiąją	nurašančiąsias	-	-
įnag.	nurašančiuoju	nurašančiaisiais	nurašančiąja	nurašančiosiomis	-	-
viet.	nurašančiajame	nurašančiuosiuose	nurašančiojoje	nurašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nurašanti.
• Skiemenys: nu-ra-šan-tis

nurašantis

1. tas, kuris nurašo

Etimologija

<= nurašyti, nurašo, nurašė

---