numokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokantis, mot. g. numokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokąs, numokantis	numoką, numokantys	numokanti	numokančios	-	numoką
kilm.	numokančio	numokančių	numokančios	numokančių	-	-
naud.	numokančiam	numokantiems, numokantiem	numokančiai	numokančioms, numokančiom	-	-
gal.	numokantį	numokančius	numokančią	numokančias	-	-
įnag.	numokančiu	numokančiais	numokančia	numokančiomis	-	-
viet.	numokančiame, numokančiam	numokančiuose, numokančiuos	numokančioje, numokančioj	numokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokantysis	numokantieji	numokančioji	numokančiosios	-	-
kilm.	numokančiojo	numokančiųjų	numokančiosios	numokančiųjų	-	-
naud.	numokančiajam	numokantiesiems	numokančiajai	numokančiosioms	-	-
gal.	numokantįjį	numokančiuosius	numokančiąją	numokančiąsias	-	-
įnag.	numokančiuoju	numokančiaisiais	numokančiąja	numokančiosiomis	-	-
viet.	numokančiajame	numokančiuosiuose	numokančiojoje	numokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokantis, mot. g. numokanti.
• Skiemenys: nu-mo-kan-čiu

numokančiu

1. tas, kuris numoka

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---