numokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokamas, mot. g. numokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokamas	numokami	numokama	numokamos	numokama	-
kilm.	numokamo	numokamų	numokamos	numokamų	-	-
naud.	numokamam	numokamiems	numokamai	numokamoms	-	-
gal.	numokamą	numokamus	numokamą	numokamas	-	-
įnag.	numokamu	numokamais	numokama	numokamomis	-	-
viet.	numokamame	numokamuose	numokamoje	numokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokamasis	numokamieji	numokamoji	numokamosios	-	-
kilm.	numokamojo	numokamųjų	numokamosios	numokamųjų	-	-
naud.	numokamajam	numokamiesiems	numokamajai	numokamosioms	-	-
gal.	numokamąjį	numokamuosius	numokamąją	numokamąsias	-	-
įnag.	numokamuoju	numokamaisiais	numokamąja	numokamosiomis	-	-
viet.	numokamajame	numokamuosiuose	numokamojoje	numokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokamas, mot. g. numokama.
• Skiemenys: nu-mo-ka-mu

numokamu

1. tas, kurį numoka

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---