numokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

numokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: numokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtoja	numokėtojos
kilm.	numokėtojos	numokėtojų
naud.	numokėtojai	numokėtojoms
gal.	numokėtoją	numokėtojas
įnag.	numokėtoja	numokėtojomis
viet.	numokėtojoje	numokėtojose
šauksm.	numokėtoja	numokėtojos

• Skiemenys: nu-mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. numokėtojas.

numokėtoja

1. ta, kuri numoka

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    numokėtoja: bendrai

nenumokėtoja (lt)

Vertimai

  numokėtoja: bendrai

---