numokėjusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokėjusio (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėjęs, mot. g. numokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėjęs	numokėję	numokėjusi, numokėjus	numokėjusios	-	numokėję
kilm.	numokėjusio	numokėjusių	numokėjusios	numokėjusių	-	-
naud.	numokėjusiam	numokėjusiems	numokėjusiai	numokėjusioms	-	-
gal.	numokėjusį	numokėjusius	numokėjusią	numokėjusias	-	-
įnag.	numokėjusiu	numokėjusiais	numokėjusia	numokėjusiomis	-	-
viet.	numokėjusiame	numokėjusiuose	numokėjusioje	numokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėjusysis	numokėjusieji	numokėjusioji	numokėjusiosios	-	-
kilm.	numokėjusiojo	numokėjusiųjų	numokėjusiosios	numokėjusiųjų	-	-
naud.	numokėjusiajam	numokėjusiesiems	numokėjusiajai	numokėjusiosioms	-	-
gal.	numokėjusįjį	numokėjusiuosius	numokėjusiąją	numokėjusiąsias	-	-
įnag.	numokėjusiuoju	numokėjusiaisiais	numokėjusiąja	numokėjusiosiomis	-	-
viet.	numokėjusiajame	numokėjusiuosiuose	numokėjusiojoje	numokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokėjęs, mot. g. numokėjusi.
• Skiemenys: nu-mo-kė-ju-sio

numokėjusio

1. tas, kuris numokėjo

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---