numigtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numigtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numigtas, mot. g. numigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numigtas	numigti	numigta	numigtos	numigta	-
kilm.	numigto	numigtų	numigtos	numigtų	-	-
naud.	numigtam	numigtiems	numigtai	numigtoms	-	-
gal.	numigtą	numigtus	numigtą	numigtas	-	-
įnag.	numigtu	numigtais	numigta	numigtomis	-	-
viet.	numigtame	numigtuose	numigtoje	numigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numigtasis	numigtieji	numigtoji	numigtosios	-	-
kilm.	numigtojo	numigtųjų	numigtosios	numigtųjų	-	-
naud.	numigtajam	numigtiesiems	numigtajai	numigtosioms	-	-
gal.	numigtąjį	numigtuosius	numigtąją	numigtąsias	-	-
įnag.	numigtuoju	numigtaisiais	numigtąja	numigtosiomis	-	-
viet.	numigtajame	numigtuosiuose	numigtojoje	numigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numigtas, mot. g. numigta.
• Skiemenys: nu-mig-tu

numigtu

1. tas, kurį numigo

Etimologija

<= numigti, numinga, numigo <= nu- + migti, minga, migo

---