numigsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numigsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numigsiantis, mot. g. numigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numigsiąs, numigsiantis	numigsią, numigsiantys	numigsianti	numigsiančios	-	numigsią
kilm.	numigsiančio	numigsiančių	numigsiančios	numigsiančių	-	-
naud.	numigsiančiam	numigsiantiems, numigsiantiem	numigsiančiai	numigsiančioms, numigsiančiom	-	-
gal.	numigsiantį	numigsiančius	numigsiančią	numigsiančias	-	-
įnag.	numigsiančiu	numigsiančiais	numigsiančia	numigsiančiomis	-	-
viet.	numigsiančiame, numigsiančiam	numigsiančiuose, numigsiančiuos	numigsiančioje, numigsiančioj	numigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numigsiantysis	numigsiantieji	numigsiančioji	numigsiančiosios	-	-
kilm.	numigsiančiojo	numigsiančiųjų	numigsiančiosios	numigsiančiųjų	-	-
naud.	numigsiančiajam	numigsiantiesiems	numigsiančiajai	numigsiančiosioms	-	-
gal.	numigsiantįjį	numigsiančiuosius	numigsiančiąją	numigsiančiąsias	-	-
įnag.	numigsiančiuoju	numigsiančiaisiais	numigsiančiąja	numigsiančiosiomis	-	-
viet.	numigsiančiajame	numigsiančiuosiuose	numigsiančiojoje	numigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numigsiantis, mot. g. numigsianti.
• Skiemenys: nu-mig-sian-čiu

numigsiančiu

1. tas, kuris numigs

Etimologija

<= numigti, numinga, numigo <= nu- + migti, minga, migo

---