numatytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numatytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numatytinas, mot. g. numatytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatytinas	numatytini	numatytina	numatytinos	numatytina	-
kilm.	numatytino	numatytinų	numatytinos	numatytinų	-	-
naud.	numatytinam	numatytiniems	numatytinai	numatytinoms	-	-
gal.	numatytiną	numatytinus	numatytiną	numatytinas	-	-
įnag.	numatytinu	numatytinais	numatytina	numatytinomis	-	-
viet.	numatytiname	numatytinuose	numatytinoje	numatytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatytinasis	numatytinieji	numatytinoji	numatytinosios	-	-
kilm.	numatytinojo	numatytinųjų	numatytinosios	numatytinųjų	-	-
naud.	numatytinajam	numatytiniesiems	numatytinajai	numatytinosioms	-	-
gal.	numatytinąjį	numatytinuosius	numatytinąją	numatytinąsias	-	-
įnag.	numatytinuoju	numatytinaisiais	numatytinąja	numatytinosiomis	-	-
viet.	numatytinajame	numatytinuosiuose	numatytinojoje	numatytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numatytinas, mot. g. numatytina.

numatytinus

1. tas, dėl kurio reikia numatyti

Etimologija

<= numatyti, numato, numatė

---