numatomus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numatomus (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numatomas, mot. g. numatoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatomas	numatomi	numatoma	numatomos	numatoma	-
kilm.	numatomo	numatomų	numatomos	numatomų	-	-
naud.	numatomam	numatomiems	numatomai	numatomoms	-	-
gal.	numatomą	numatomus	numatomą	numatomas	-	-
įnag.	numatomu	numatomais	numatoma	numatomomis	-	-
viet.	numatomame	numatomuose	numatomoje	numatomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatomasis	numatomieji	numatomoji	numatomosios	-	-
kilm.	numatomojo	numatomųjų	numatomosios	numatomųjų	-	-
naud.	numatomajam	numatomiesiems	numatomajai	numatomosioms	-	-
gal.	numatomąjį	numatomuosius	numatomąją	numatomąsias	-	-
įnag.	numatomuoju	numatomaisiais	numatomąja	numatomosiomis	-	-
viet.	numatomajame	numatomuosiuose	numatomojoje	numatomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numatomas, mot. g. numatoma.

numatomus

1. tas, kurį numato

Etimologija

<= numatyti, numato, numatė

---