numačiusiu

Taip pat žr.: numačiusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numačiusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numatęs, mot. g. numačiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatęs	numatę	numačiusi, numačius	numačiusios	-	numatę
kilm.	numačiusio	numačiusių	numačiusios	numačiusių	-	-
naud.	numačiusiam	numačiusiems	numačiusiai	numačiusioms	-	-
gal.	numačiusį	numačiusius	numačiusią	numačiusias	-	-
įnag.	numačiusiu	numačiusiais	numačiusia	numačiusiomis	-	-
viet.	numačiusiame	numačiusiuose	numačiusioje	numačiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numačiusysis	numačiusieji	numačiusioji	numačiusiosios	-	-
kilm.	numačiusiojo	numačiusiųjų	numačiusiosios	numačiusiųjų	-	-
naud.	numačiusiajam	numačiusiesiems	numačiusiajai	numačiusiosioms	-	-
gal.	numačiusįjį	numačiusiuosius	numačiusiąją	numačiusiąsias	-	-
įnag.	numačiusiuoju	numačiusiaisiais	numačiusiąja	numačiusiosiomis	-	-
viet.	numačiusiajame	numačiusiuosiuose	numačiusiojoje	numačiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numatęs, mot. g. numačiusi.

numačiusiu

1. tas, kuris numatė

Etimologija

<= numatyti, numato, numatė

---