nuginčytųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuginčytųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuginčytas, mot. g. nuginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuginčytas	nuginčyti	nuginčyta	nuginčytos	nuginčyta	-
kilm.	nuginčyto	nuginčytų	nuginčytos	nuginčytų	-	-
naud.	nuginčytam	nuginčytiems	nuginčytai	nuginčytoms	-	-
gal.	nuginčytą	nuginčytus	nuginčytą	nuginčytas	-	-
įnag.	nuginčytu	nuginčytais	nuginčyta	nuginčytomis	-	-
viet.	nuginčytame	nuginčytuose	nuginčytoje	nuginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuginčytasis	nuginčytieji	nuginčytoji	nuginčytosios	-	-
kilm.	nuginčytojo	nuginčytųjų	nuginčytosios	nuginčytųjų	-	-
naud.	nuginčytajam	nuginčytiesiems	nuginčytajai	nuginčytosioms	-	-
gal.	nuginčytąjį	nuginčytuosius	nuginčytąją	nuginčytąsias	-	-
įnag.	nuginčytuoju	nuginčytaisiais	nuginčytąja	nuginčytosiomis	-	-
viet.	nuginčytajame	nuginčytuosiuose	nuginčytojoje	nuginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuginčytas, mot. g. nuginčyta.
• Skiemenys: nu-gin-čy-tų-jų

nuginčytųjų

1. tas, kurį nuginčijo

Etimologija

<= nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---