nugertinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugertinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugertinas, mot. g. nugertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugertinas	nugertini	nugertina	nugertinos	nugertina	-
kilm.	nugertino	nugertinų	nugertinos	nugertinų	-	-
naud.	nugertinam	nugertiniems	nugertinai	nugertinoms	-	-
gal.	nugertiną	nugertinus	nugertiną	nugertinas	-	-
įnag.	nugertinu	nugertinais	nugertina	nugertinomis	-	-
viet.	nugertiname	nugertinuose	nugertinoje	nugertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugertinasis	nugertinieji	nugertinoji	nugertinosios	-	-
kilm.	nugertinojo	nugertinųjų	nugertinosios	nugertinųjų	-	-
naud.	nugertinajam	nugertiniesiems	nugertinajai	nugertinosioms	-	-
gal.	nugertinąjį	nugertinuosius	nugertinąją	nugertinąsias	-	-
įnag.	nugertinuoju	nugertinaisiais	nugertinąja	nugertinosiomis	-	-
viet.	nugertinajame	nugertinuosiuose	nugertinojoje	nugertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugertinas, mot. g. nugertina.
• Skiemenys: nu-ger-ti-nuo-ju

nugertinuoju

1. tas, dėl kurio reikia nugerti

Etimologija

<= nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė

---