nugamintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nugamintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nugamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugamintojas	nugamintojai
kilm.	nugamintojo	nugamintojų
naud.	nugamintojui	nugamintojams
gal.	nugamintoją	nugamintojus
įnag.	nugamintoju	nugamintojais
viet.	nugamintojuje	nugamintojuose
šauksm.	nugamintojau	nugamintojai

• Skiemenys: nu-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. nugamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nugamintoja.

nugamintojų

1. tas, kuris nugamina

Etimologija

<= nugaminti, nugamina, nugamino <= nu- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

nugamintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nugamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugamintoja	nugamintojos
kilm.	nugamintojos	nugamintojų
naud.	nugamintojai	nugamintojoms
gal.	nugamintoją	nugamintojas
įnag.	nugamintoja	nugamintojomis
viet.	nugamintojoje	nugamintojose
šauksm.	nugamintoja	nugamintojos

• Skiemenys: nu-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. nugamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nugamintojas.

nugamintojų

1. ta, kuri nugamina

Etimologija

<= nugaminti, nugamina, nugamino <= nu- + gaminti, gamina, gamino

---