nugaminančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugaminančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugaminantis, mot. g. nugaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugaminąs, nugaminantis	nugaminą, nugaminantys	nugaminanti	nugaminančios	-	nugaminą
kilm.	nugaminančio	nugaminančių	nugaminančios	nugaminančių	-	-
naud.	nugaminančiam	nugaminantiems, nugaminantiem	nugaminančiai	nugaminančioms, nugaminančiom	-	-
gal.	nugaminantį	nugaminančius	nugaminančią	nugaminančias	-	-
įnag.	nugaminančiu	nugaminančiais	nugaminančia	nugaminančiomis	-	-
viet.	nugaminančiame, nugaminančiam	nugaminančiuose, nugaminančiuos	nugaminančioje, nugaminančioj	nugaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugaminantysis	nugaminantieji	nugaminančioji	nugaminančiosios	-	-
kilm.	nugaminančiojo	nugaminančiųjų	nugaminančiosios	nugaminančiųjų	-	-
naud.	nugaminančiajam	nugaminantiesiems	nugaminančiajai	nugaminančiosioms	-	-
gal.	nugaminantįjį	nugaminančiuosius	nugaminančiąją	nugaminančiąsias	-	-
įnag.	nugaminančiuoju	nugaminančiaisiais	nugaminančiąja	nugaminančiosiomis	-	-
viet.	nugaminančiajame	nugaminančiuosiuose	nugaminančiojoje	nugaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugaminantis, mot. g. nugaminanti.
• Skiemenys: nu-ga-mi-nan-čiu

nugaminančiu

1. tas, kuris nugamina

Etimologija

<= nugaminti, nugamina, nugamino <= nu- + gaminti, gamina, gamino

---