nugalvotoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalvotoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalvotas, mot. g. nugalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalvotas	nugalvoti	nugalvota	nugalvotos	nugalvota	-
kilm.	nugalvoto	nugalvotų	nugalvotos	nugalvotų	-	-
naud.	nugalvotam	nugalvotiems	nugalvotai	nugalvotoms	-	-
gal.	nugalvotą	nugalvotus	nugalvotą	nugalvotas	-	-
įnag.	nugalvotu	nugalvotais	nugalvota	nugalvotomis	-	-
viet.	nugalvotame	nugalvotuose	nugalvotoje	nugalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalvotasis	nugalvotieji	nugalvotoji	nugalvotosios	-	-
kilm.	nugalvotojo	nugalvotųjų	nugalvotosios	nugalvotųjų	-	-
naud.	nugalvotajam	nugalvotiesiems	nugalvotajai	nugalvotosioms	-	-
gal.	nugalvotąjį	nugalvotuosius	nugalvotąją	nugalvotąsias	-	-
įnag.	nugalvotuoju	nugalvotaisiais	nugalvotąja	nugalvotosiomis	-	-
viet.	nugalvotajame	nugalvotuosiuose	nugalvotojoje	nugalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalvotas, mot. g. nugalvota.
• Skiemenys: nu-gal-vo-to-je

nugalvotoje

1. tas, kurį nugalvojo

Etimologija

<= nugalvoti, nugalvoja, nugalvojo <= nu- + galvoti, galvoja, galvojo

---