nugalvojančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalvojančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalvojantis, mot. g. nugalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalvojąs, nugalvojantis	nugalvoją, nugalvojantys	nugalvojanti	nugalvojančios	-	nugalvoją
kilm.	nugalvojančio	nugalvojančių	nugalvojančios	nugalvojančių	-	-
naud.	nugalvojančiam	nugalvojantiems, nugalvojantiem	nugalvojančiai	nugalvojančioms, nugalvojančiom	-	-
gal.	nugalvojantį	nugalvojančius	nugalvojančią	nugalvojančias	-	-
įnag.	nugalvojančiu	nugalvojančiais	nugalvojančia	nugalvojančiomis	-	-
viet.	nugalvojančiame, nugalvojančiam	nugalvojančiuose, nugalvojančiuos	nugalvojančioje, nugalvojančioj	nugalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalvojantysis	nugalvojantieji	nugalvojančioji	nugalvojančiosios	-	-
kilm.	nugalvojančiojo	nugalvojančiųjų	nugalvojančiosios	nugalvojančiųjų	-	-
naud.	nugalvojančiajam	nugalvojantiesiems	nugalvojančiajai	nugalvojančiosioms	-	-
gal.	nugalvojantįjį	nugalvojančiuosius	nugalvojančiąją	nugalvojančiąsias	-	-
įnag.	nugalvojančiuoju	nugalvojančiaisiais	nugalvojančiąja	nugalvojančiosiomis	-	-
viet.	nugalvojančiajame	nugalvojančiuosiuose	nugalvojančiojoje	nugalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalvojantis, mot. g. nugalvojanti.
• Skiemenys: nu-gal-vo-jan-čių

nugalvojančių

1. tas, kuris nugalvoja

Etimologija

<= nugalvoti, nugalvoja, nugalvojo <= nu- + galvoti, galvoja, galvojo

---