nugalimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalimus (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalimas, mot. g. nugalima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalimas	nugalimi	nugalima	nugalimos	nugalima	-
kilm.	nugalimo	nugalimų	nugalimos	nugalimų	-	-
naud.	nugalimam	nugalimiems	nugalimai	nugalimoms	-	-
gal.	nugalimą	nugalimus	nugalimą	nugalimas	-	-
įnag.	nugalimu	nugalimais	nugalima	nugalimomis	-	-
viet.	nugalimame	nugalimuose	nugalimoje	nugalimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalimasis	nugalimieji	nugalimoji	nugalimosios	-	-
kilm.	nugalimojo	nugalimųjų	nugalimosios	nugalimųjų	-	-
naud.	nugalimajam	nugalimiesiems	nugalimajai	nugalimosioms	-	-
gal.	nugalimąjį	nugalimuosius	nugalimąją	nugalimąsias	-	-
įnag.	nugalimuoju	nugalimaisiais	nugalimąja	nugalimosiomis	-	-
viet.	nugalimajame	nugalimuosiuose	nugalimojoje	nugalimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalimas, mot. g. nugalima.

nugalimus

1. tas, kurį nugali

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---