nugalėtino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėtino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėtinas, mot. g. nugalėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėtinas	nugalėtini	nugalėtina	nugalėtinos	nugalėtina	-
kilm.	nugalėtino	nugalėtinų	nugalėtinos	nugalėtinų	-	-
naud.	nugalėtinam	nugalėtiniems	nugalėtinai	nugalėtinoms	-	-
gal.	nugalėtiną	nugalėtinus	nugalėtiną	nugalėtinas	-	-
įnag.	nugalėtinu	nugalėtinais	nugalėtina	nugalėtinomis	-	-
viet.	nugalėtiname	nugalėtinuose	nugalėtinoje	nugalėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėtinasis	nugalėtinieji	nugalėtinoji	nugalėtinosios	-	-
kilm.	nugalėtinojo	nugalėtinųjų	nugalėtinosios	nugalėtinųjų	-	-
naud.	nugalėtinajam	nugalėtiniesiems	nugalėtinajai	nugalėtinosioms	-	-
gal.	nugalėtinąjį	nugalėtinuosius	nugalėtinąją	nugalėtinąsias	-	-
įnag.	nugalėtinuoju	nugalėtinaisiais	nugalėtinąja	nugalėtinosiomis	-	-
viet.	nugalėtinajame	nugalėtinuosiuose	nugalėtinojoje	nugalėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėtinas, mot. g. nugalėtina.

nugalėtino

1. tas, dėl kurio reikia nugalėti

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---