nugalėta

Taip pat žr.: nugalėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėtas, mot. g. nugalėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėtas	nugalėti	nugalėta	nugalėtos	nugalėta	-
kilm.	nugalėto	nugalėtų	nugalėtos	nugalėtų	-	-
naud.	nugalėtam	nugalėtiems	nugalėtai	nugalėtoms	-	-
gal.	nugalėtą	nugalėtus	nugalėtą	nugalėtas	-	-
įnag.	nugalėtu	nugalėtais	nugalėta	nugalėtomis	-	-
viet.	nugalėtame	nugalėtuose	nugalėtoje	nugalėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėtasis	nugalėtieji	nugalėtoji	nugalėtosios	-	-
kilm.	nugalėtojo	nugalėtųjų	nugalėtosios	nugalėtųjų	-	-
naud.	nugalėtajam	nugalėtiesiems	nugalėtajai	nugalėtosioms	-	-
gal.	nugalėtąjį	nugalėtuosius	nugalėtąją	nugalėtąsias	-	-
įnag.	nugalėtuoju	nugalėtaisiais	nugalėtąja	nugalėtosiomis	-	-
viet.	nugalėtajame	nugalėtuosiuose	nugalėtojoje	nugalėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėtas.
• Skiemenys: nu-ga-lė-ta

nugalėta

1. ta, kurią nugalėjo

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---