nugalėjus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėjus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėjęs, mot. g. nugalėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėjęs	nugalėję	nugalėjusi, nugalėjus	nugalėjusios	-	nugalėję
kilm.	nugalėjusio	nugalėjusių	nugalėjusios	nugalėjusių	-	-
naud.	nugalėjusiam	nugalėjusiems	nugalėjusiai	nugalėjusioms	-	-
gal.	nugalėjusį	nugalėjusius	nugalėjusią	nugalėjusias	-	-
įnag.	nugalėjusiu	nugalėjusiais	nugalėjusia	nugalėjusiomis	-	-
viet.	nugalėjusiame	nugalėjusiuose	nugalėjusioje	nugalėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėjusysis	nugalėjusieji	nugalėjusioji	nugalėjusiosios	-	-
kilm.	nugalėjusiojo	nugalėjusiųjų	nugalėjusiosios	nugalėjusiųjų	-	-
naud.	nugalėjusiajam	nugalėjusiesiems	nugalėjusiajai	nugalėjusiosioms	-	-
gal.	nugalėjusįjį	nugalėjusiuosius	nugalėjusiąją	nugalėjusiąsias	-	-
įnag.	nugalėjusiuoju	nugalėjusiaisiais	nugalėjusiąja	nugalėjusiosiomis	-	-
viet.	nugalėjusiajame	nugalėjusiuosiuose	nugalėjusiojoje	nugalėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėjęs, mot. g. nugalėjusi.
• Skiemenys: nu-ga-lė-jus

nugalėjus

1. ta, kuri nugalėjo

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---

Padalyvis

nugalėjus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: nugalint
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
nugalint	nugalėjus	nugalėdavus	nugalėsiant

• Skiemenys: nu-ga-lė-jus

nugalėjus

1. susijęs su veiksmu nugalėti, nugali, nugalėjo

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---