nugalėdavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėdavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėdavęs, mot. g. nugalėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėdavęs	nugalėdavę	nugalėdavusi, nugalėdavus	nugalėdavusios	-	nugalėdavę
kilm.	nugalėdavusio	nugalėdavusių	nugalėdavusios	nugalėdavusių	-	-
naud.	nugalėdavusiam	nugalėdavusiems	nugalėdavusiai	nugalėdavusioms	-	-
gal.	nugalėdavusį	nugalėdavusius	nugalėdavusią	nugalėdavusias	-	-
įnag.	nugalėdavusiu	nugalėdavusiais	nugalėdavusia	nugalėdavusiomis	-	-
viet.	nugalėdavusiame	nugalėdavusiuose	nugalėdavusioje	nugalėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėdavusysis	nugalėdavusieji	nugalėdavusioji	nugalėdavusiosios	-	-
kilm.	nugalėdavusiojo	nugalėdavusiųjų	nugalėdavusiosios	nugalėdavusiųjų	-	-
naud.	nugalėdavusiajam	nugalėdavusiesiems	nugalėdavusiajai	nugalėdavusiosioms	-	-
gal.	nugalėdavusįjį	nugalėdavusiuosius	nugalėdavusiąją	nugalėdavusiąsias	-	-
įnag.	nugalėdavusiuoju	nugalėdavusiaisiais	nugalėdavusiąja	nugalėdavusiosiomis	-	-
viet.	nugalėdavusiajame	nugalėdavusiuosiuose	nugalėdavusiojoje	nugalėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėdavęs, mot. g. nugalėdavusi.

nugalėdavusiajam

1. tas, kuris nugalėdavo

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---