nuabejotu

Taip pat žr.: nuabejotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuabejotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuabejotas, mot. g. nuabejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuabejotas	nuabejoti	nuabejota	nuabejotos	nuabejota	-
kilm.	nuabejoto	nuabejotų	nuabejotos	nuabejotų	-	-
naud.	nuabejotam	nuabejotiems	nuabejotai	nuabejotoms	-	-
gal.	nuabejotą	nuabejotus	nuabejotą	nuabejotas	-	-
įnag.	nuabejotu	nuabejotais	nuabejota	nuabejotomis	-	-
viet.	nuabejotame	nuabejotuose	nuabejotoje	nuabejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuabejotasis	nuabejotieji	nuabejotoji	nuabejotosios	-	-
kilm.	nuabejotojo	nuabejotųjų	nuabejotosios	nuabejotųjų	-	-
naud.	nuabejotajam	nuabejotiesiems	nuabejotajai	nuabejotosioms	-	-
gal.	nuabejotąjį	nuabejotuosius	nuabejotąją	nuabejotąsias	-	-
įnag.	nuabejotuoju	nuabejotaisiais	nuabejotąja	nuabejotosiomis	-	-
viet.	nuabejotajame	nuabejotuosiuose	nuabejotojoje	nuabejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuabejotas, mot. g. nuabejota.

nuabejotu

1. tas, kurį nuabejojo

Etimologija

<= nuabejoti, nuabejoja, nuabejojo

---