nevaišinusia

Taip pat žr.: nevaišinusią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišinusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišinęs, mot. g. nevaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinęs	nevaišinę	nevaišinusi, nevaišinus	nevaišinusios	-	nevaišinę
kilm.	nevaišinusio	nevaišinusių	nevaišinusios	nevaišinusių	-	-
naud.	nevaišinusiam	nevaišinusiems	nevaišinusiai	nevaišinusioms	-	-
gal.	nevaišinusį	nevaišinusius	nevaišinusią	nevaišinusias	-	-
įnag.	nevaišinusiu	nevaišinusiais	nevaišinusia	nevaišinusiomis	-	-
viet.	nevaišinusiame	nevaišinusiuose	nevaišinusioje	nevaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinusysis	nevaišinusieji	nevaišinusioji	nevaišinusiosios	-	-
kilm.	nevaišinusiojo	nevaišinusiųjų	nevaišinusiosios	nevaišinusiųjų	-	-
naud.	nevaišinusiajam	nevaišinusiesiems	nevaišinusiajai	nevaišinusiosioms	-	-
gal.	nevaišinusįjį	nevaišinusiuosius	nevaišinusiąją	nevaišinusiąsias	-	-
įnag.	nevaišinusiuoju	nevaišinusiaisiais	nevaišinusiąja	nevaišinusiosiomis	-	-
viet.	nevaišinusiajame	nevaišinusiuosiuose	nevaišinusiojoje	nevaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišinęs, mot. g. nevaišinusi.

nevaišinusia

1. ta, kuri nevaišino

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---