nevaišintinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišintinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišintinas, mot. g. nevaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišintinas	nevaišintini	nevaišintina	nevaišintinos	nevaišintina	-
kilm.	nevaišintino	nevaišintinų	nevaišintinos	nevaišintinų	-	-
naud.	nevaišintinam	nevaišintiniems	nevaišintinai	nevaišintinoms	-	-
gal.	nevaišintiną	nevaišintinus	nevaišintiną	nevaišintinas	-	-
įnag.	nevaišintinu	nevaišintinais	nevaišintina	nevaišintinomis	-	-
viet.	nevaišintiname	nevaišintinuose	nevaišintinoje	nevaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišintinasis	nevaišintinieji	nevaišintinoji	nevaišintinosios	-	-
kilm.	nevaišintinojo	nevaišintinųjų	nevaišintinosios	nevaišintinųjų	-	-
naud.	nevaišintinajam	nevaišintiniesiems	nevaišintinajai	nevaišintinosioms	-	-
gal.	nevaišintinąjį	nevaišintinuosius	nevaišintinąją	nevaišintinąsias	-	-
įnag.	nevaišintinuoju	nevaišintinaisiais	nevaišintinąja	nevaišintinosiomis	-	-
viet.	nevaišintinajame	nevaišintinuosiuose	nevaišintinojoje	nevaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišintinas, mot. g. nevaišintina.

nevaišintinoji

1. ta, dėl kurios reikia nevaišinti

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---